- miegrūgtis
- miegrū́gtis, -ė smob. (1) žr. miegpuvys: Jonis buvo didelis miegrū́gtis Mžk. Toks miegrūgtis – visada iki pietų guli Vkš. Pirma buvo ne miegrū́gčiai žmonys: pasakos kiauras naktis Trk. Ak tas miegrū́gtis dideliai – snauda i snauda Akm.
Dictionary of the Lithuanian Language.